am gmu

Miškų apsauga

Miško priešgaisrinė apsauga

Miškų urėdijos miškuose funkcionuojanti priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrinės saugos priemones, veikė gana patikimai ir gana dažnai užtikrino gaisrų pastebėjimą laiku bei operatyvų jų gesinimą.

Priešgaisrinės apsaugos rodikliai nagrinėjami visai VĮ Kretingos miškų urėdijos veiklos teritorijai. Per 10 metų šioje teritorijoje užfiksuota 62 gaisro atvejų, iš jų 51 valstybiniuose miškuose.

Miško gaisrai miškų urėdijos veiklos teritorijoje 2006-2015 metais

Metai

Gaisrų skaičius

Iš jų privačiuose ir kt. valdytojų miškuose, ha

Gaisru apimtas plotas, ha

Iš jų privačiuose ir kt. valdytojų miškuose, ha

Vidutinis vienos gaisravietės plotas, ha

Vid. vienos gaisravietės plotas, ha privačių ir kt. valdytojų miškuose

2006

22

9

4,96

3,77

0,22

0,42

2007

6

1

3,73

0,05

0,62

0,05

2008

12

-

1,12

-

0,09

-

2009

6

-

1,85

-

0,31

-

2010

2

-

0,82

-

0,41

-

2011

1

1

0,01

0,01

0,01

0,01

2012

1

-

0,01

-

0,01

-

2013

6

-

0,66

-

0,11

-

2014

2

-

0,46

-

0,83

-

2015

4

-

0,24

-

0,06

-

Iš viso

62

11

13,86

3,83

8,61

0,48

Gaisru apimtas plotas – 13,86 ha, iš jo 3,83 ha (27,6 %) privačiuose ir kt. valdytojų miškuose. Vidutinis gaisravietės plotas yra 0,267 ha.

2010 m. pavasarį Kretingos miškų urėdija pirmoji šalyje su uždarąja akcine bendrove “Telekonta” pasirašė sutartį dėl per 1,5 mln. Lt vertės antžeminės automatinės miško gaisrų stebėjimo sistemos įdiegimo. VĮ Kretingos miškų urėdijos teritorijoje yra įrengtos trys antžeminės automatinės gaisrų stebėjimo sistemos (AAMGSS): Darbėnuose, Šašaičiuose, Klaipėdos rajone prie Dituvos sodų. Prie centrinio duomenų apdorojimo pulto budi pasikeisdami du darbuotojai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymu Nr.91 „Dėl valstybinės priešgaisrinės apsaugos programos patvirtinimo“, Gaisrų gesinimo organizavimo nuostatais, patvirtintais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2003 m. birželio 20 d. įsakymu Nr.111, ir generalinio miškų urėdo 2005 m. kovo 28 d. įsakymu Nr.1B-65 „Dėl miškų priešgaisrinės saugos“, kiekvienais metais, prieš prasidedant gaisrams kilti pavojingam laikotarpiui, sudaromas operatyvinis miškų gaisrų gesinimo planas. Jis derinamas su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, rajonų savivaldybių administracijomis bei Ekstremalių situacijų centru. Plane nurodomos prevencinės priemonės, informacijos perdavimas, pajėgų sutelkimas ir valdymas, pajėgos, gaisrų gesinimo organizavimas. Plane pateikiamas miškų urėdijos veiklos teritorijoje esančių miškų degumas, priešgaisrinio budėjimo organizavimas miškų urėdijoje gaisrams kilti palankiu laikotarpiu, priešgaisrinių komandų (pagrindinės ir rezervinės) narių sąrašas, jų pareigos, materialinis–techninis aprūpinimas.

Vadovaujantis generalinio miškų urėdo 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr.1B-80 „Dėl miškų urėdijų ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos priešgaisrinių komandų nuostatų ir jų techninio aprūpinimo normatyvų patvirtinimo“ bei miškų urėdijos miškų urėdo įsakymu, sudaromos pagrindinė ir rezervinė gaisrų gesinimo komandos iš 4 ir 18 žmonių. VĮ Kretingos miškų urėdijos teritorijoje esantys miškai, tiek valstybinės reikšmės, tiek privatūs miškai, suskirstyti į 3 klases pagal degamumą. Aukšto degamumo arba I klasės miškų yra 17952,5 tūkst. ha arba 26 proc. viso miškų urėdijos ploto. Vidutinė VĮ Kretingos miškų urėdijoje esančių miškų degamumo klasė yra 2,2. Pagal gaisrams kilti tikimybę 46 proc. miškų yra III gaisrų rizikos laipsnio (nedidelio degumo miškai). Daugiausia aukštos degamumo klasės miškų yra Šventosios 56 proc. ir Palangos girininkijoje 47 proc., ir kuriose vidutinė degamumo klasė - 1,7 ir 1,8.

Naujų darbų, plečiant priešgaisrinę tarnybą, ateičiai nenumatoma. Esant reikalui priešgaisrinė tarnyba gauna informaciją iš visų girininkijų, kuriose vykdomas antžeminis stebėjimas. Priešgaisrinių barjerų ir mineralizuotų juostų yra pakankamai, nes mineralizuotos visos kvartalinės linijos sausose ir degiose augavietėse. Be to,  mineralizuotas juostas atstoja ir keliai, kurių tinklas miškuose yra pakankamai tankus. Per vykmetį kai kur reikės įrengti mineralizuotas juostas aplink želdinius, įveistus naujai žemėje skirtoje miškui įveisti. Kur konkrečiai įrengti tokias mineralizuotas juostas, turės numatyti miškų urėdijos darbuotojai. Esamas mineralizuotas juostas kasmet reikia atnaujinti, kai kurias ne vieną kartą. Kasmet vidutiniškai atnaujinama apie 240 km, priešgaisrinių mineralizuotų juostų: (kvartalinių, aplinkinių ribų, mineralizuotų juostų palei kelius ir spygliuočių jaunuolynuose). Ateinančiame vykmetyje VĮ Kretingos miškų urėdija kasmet planuoja atnaujinti po 240 km mineralizuotų juostų.

Per paskutinius 5 metus miškų urėdijos teritorijoje kilo 14 miško gaisrų, gaisru apimtas plotas 2,2 ha iš šio ploto 0,01 ha kitų naudotojų miško plote. Miškų urėdijos miškuose taikoma vientisa priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti antžeminio stebėjimo, profilaktinės ir priešgaisrinės saugos priemones. VĮ Kretingos miškų urėdija gesina miškus privačiuose miškuose savo lėšomis. Gaisrų gesinimui miškų urėdija turi tris priešgaisrines automašinas iš jų: „MB Unimog U 4000“, Renault K ir GAZ – 3325 Sadko. Taip pat gaisrų gesinimui skirta penki  Toyota Hilux automobiliai su aukšto slėgio moduliais. Be automobilių gaisrų gesinimui ir kitų rankinių gaisrų gesinimo įrankių, sudarytos girininkijose gaisrų gesinimo komandos, miškų urėdijos centre sudaryta pagrindinė ir rezervinė gaisrų gesinimo komanda. Taip pat miškų urėdijai miškus gesinti padeda Klaipėdos, Kretingos ir kt. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos. Gaisrų prevencijos ir stebėjimo tikslais naudojamasi mobiliuoju ryšiu. Taip pat nemažas dėmesys skiriamas prevencinėms priemonėms. Miškuose prie kelių yra iškabinti priešgaisriniai stendai, publikuojami straipsniai rajoniniuose laikraščiuose, vykdoma kita švietėjiška veikla. Toliau bei dar intensyviau turėtų būti vykdomas profilaktinis aiškinamasis darbas priešgaisrine tema gyventojų ir miško lankytojų tarpe. Bene svarbiausias darbas – tai gerai organizuotas ir rūpestingai vykdomas budėjimas gaisrams kilti pavojingu laikotarpiu.