am gmu

Naujienos

Gruzinai miškininkystės patirties semiasi Lietuvos urėdijose 2017.08.02

Lietuvoje liepos 23–29 dienomis lankėsi Gruzijos aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos viceministro Solomono Pavliašvili( Solomon Pavliashvili) vadovaujama ministerijos sistemos specialistų delegacija, kuri mūsų šalies miškų urėdijose domėjosi ir praktiškai stebėjo, kaip kertami, sodinami, prižiūrimi miškai, tvarkomos saugomos teritorijos, dirba rangovai, naudojama šiuolaikinė technika bei pan. Lietuva ir Gruzija šią vasarą pasirašė pusantrų metų truksiantį Dvynių projektą dėl darnios valstybinių miškų valdymo sistemos sukūrimo Gruzijoje. Projektą finansuoja Europos Sąjunga, o jam įgyvendinti Lietuvos miškininkystės specialistai pasirinkti pagal konkursą.

„Europos Komisijos projektą Lietuva laimėjo kartu su jaunesniąja partnere – Vengrija. Jo metu lietuviai su vengrų specialistais perteiks gerąją patirtį gruzinams darnaus miškų ūkio ir jo valdymo srityje. Gruzinai kuria šio ūkio sistemą, o mūsų specialistai pasidalins savo žiniomis. Tai pirmasis gruzinų vizitas, kuris yra projekto dalis, o ateityje numatoma dar pora tokių darbo vizitų,“– sakė svečius po šalies miškų urėdijas lydėjęs Aplinkos ministerijos (AM) Gamtos apsaugos ir miškų departamento Miškų plėtros skyriaus vyriausiasis specialistas Donatas Vaikasas.

Valstybinių miškų pertvarkos link – kartu su miškininkais 2017.07.31

Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas susitiko su miškų urėdijų atstovais, kuriems pristatė numatomą įgyvendinti valstybinių miškų ūkio valdymo pertvarką. Susitikimo metu aptarta pertvarkos eiga, būsimos valstybės įmonės „Valstybinių miškų urėdija“ struktūra, išklausyti miškininkų pasiūlymai, nuogąstavimai ir pastabos.

K. Navickas pabrėžė, kad visi urėdijų darbuotojai, išskyrus vadovus (urėdus), išsaugos savo darbo vietas. Miškininkams bus užtikrintas darbo santykių stabilumas, laikomasi darbuotojų darbo, ekonominių bei socialinių teisių. Reorganizuojamų miškų urėdijų darbuotojams darbo sutartyse bus išsaugotas nepertraukiamasis darbo stažas bei kitos garantijos ir lengvatos, numatytos Darbo kodekse.

Urėdijų reforma: 26 padaliniai su filialo statusu 2017.07.27

Seimui patvirtinus ir Lietuvos prezidentei pasirašius daug aštrių diskusijų sukėlusias Miškų įstatymo pataisas, leidžiančias Vyriausybei imtis urėdijų reformos, miškininkams ir kitiems šios sistemos darbuotojams kyla daug klausimų, kaip realiai pertvarka vyks ir kas šiuo metu daroma, kokia urėdijų bei jose dirbančių žmonių padėtis iki 2018 m. sausio 1 d., t. y. įstatymo įsigaliojimo. Būtent nuo šios datos valstybinių miškų valdymas bus patikėtas naujai  valstybės įmonei „Valstybinių miškų urėdija“ (VMU), kuri bus įsteigta konsoliduojant šiuo metu veikiančių 42 miškų urėdijų, Valstybinio miškotvarkos instituto ir Generalinės miškų urėdijos (GMU) funkcijas.

 Į dalį su reforma susijusių klausimų portalui www.miskininkas.eu atsakė Aplinkos ministerijos  Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktorius Donatas Dudutis. Jis pažymėjo, kad situacija dabar gali būti viena, o po dienos kitos ir šiek tiek keistis, nes dėl pertvarkos eigos dar vyksta svarstymai.

„Situacija šiandien gali būti viena, o rytoj – koreguotis, nes dar vyksta svarstymai. Kaip žinote,  šiemet sausio mėnesį aplinkos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė naujos įmonės funkcijų ir struktūros klausimams spręsti. Joje yra tik vienas ne miškininkystės specialistas  –  darbo grupės vadovas viceministras Martynas Norbutas, o visi kiti miškininkai: iš AM Gamtos apsaugos ir miškų departamento jai priklausau aš, Miškų plėtros skyriaus vedėjas Nerijus Kupstaitis ir grupei   sekretoriaujanti kolegė, taip pat į ją įeina GMU, Valstybinės miškų tarnybos, Valstybinio miškotvarkos instituto vadovai bei du girininkai – girininkų bendrijos vadovai. Papildomai į darbo grupę pagal svarstomų klausimų specifiką iš miškų urėdijų kviečiame atitinkamus specialistus“, –   paaiškino D. Dudutis.

Mėlynių „šukavimas“ – didžiulė skriauda gamtai 2017.07.25

Įsibėgėjant mėlyniavimo sezonui, aplinkosaugininkai primena, kad mėlynes leidžiama rinkti – nesvarbu, ar valstybiniame, ar privačiame miške – tik rankomis. Deja, kasmet netrūksta uogautojų, kurie jas renka draudžiamu būdu – vadinamosiomis šukomis. Taip ilgam laikui suniokojami mėlynių puskrūmiai. Šukomis nudraskomi lapai, ūgliai, nutraukiamos šaknys, kitais metais ar po kelių metų tose vietose jų derlius būna labai menkas.

Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka draudžia rauti, laužyti ar kitaip niokoti augalus, naudoti specialias šukas ir kitas mechanines priemones, pjaustyti, kapoti, laužyti ar kitaip žaloti medžių ar krūmų šakas ir kamienus. Renkant šaltalankių uogas, leidžiama karpyti iki 30 cm augalo šakeles.

Nuomonių ringe – raišuojanti prielaida apie vagiamą medieną 2017.07.24

Šiandien portalo „Delfi“ rubrikoje „Nuomonių ringas“ buvo paskelbta prielaida, kad miškų urėdijose vagiama mediena ir dėl to šios valstybės įmonės, tuo pačiu ir valstybė, netenka pajamų. Šią prielaidą žurnalistė iškėlė remdamasi, jos požiūriu, nesutampančiais Generalinės miškų urėdijos ir Valstybinės miškų tarnybos duomenimis apie nukertamos ir parduodamos medienos pobūdį bei vertę. Tačiau, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus Donato Dudučio, ši prielaida paremta klaidingais teoriniais skaičiavimais.

Šauklių riedulyno-kadagyno buveines atkuria ir saugo muflonai 2017.07.20

Kretingos miškų urėdijos teritorijoje esančiame Salantų regioniniame parke yra Šauklių kraštovaizdžio draustinis, kurio plotas  – 2172 ha, o jame esančio riedulyno – 82 ha.  Unikaliame, savo kraštovaizdžiu tundrą primenančiame Šauklių riedulyne-kadagyne jau antri metai gyvena egzotiški kalnų avinai – muflonai, kurių banda čia – didžiausia Lietuvoje, gyvenanti aptvare laukinėmis sąlygomis. Ir ne tik gyvenanti, bet padedanti žmonėms atkurti bei saugoti unikalią šios teritorijos ekosistemą.

Bendras parkų ir urėdijos projektas

Šiais metais Salantų regioninio parko direkcija kartu su partneriais baigė įgyvendinti LIFE+ projekto „Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ veiklas. Projekto partneriai – Kurtuvėnų regioninio parko direkcija bei Kretingos miškų urėdija.

Primename, jog projektas buvo vykdomas dviejuose Lietuvos regioniniuose parkuose iš viso atkuriant tris degraduojančias Natura 2000 teritorijas: BAST Šauklių riedulyną Salantų regioniniame parke ir BAST Vijurkų pievas bei Dubysos upės slėnį ties Bazilionais Kurtuvėnų regioniniame parke. Visose projekto metu tvarkytose BAST saugomos atviros pievų buveinės. Kadangi ganymas yra patikimiausias būdas užtikrinti ilgalaikį rezultatą, Kurtuvėnų regioninio parko teritorijose ganosi projekto metu įsigyta žiemojimui atsparių galvijų banda, o Salantų regioninio parko Šauklių riedulyne – muflonai.

Gyvūnų bandos buvo pasirinktos atsižvelgiant į teritorijos specifiką. Unikaliame tundrą primenančiame Šauklių riedulyne-kadagyne muflonai ne vien tik atlieka jiems skirtą užduotį nugraužti skurdžią žolę ir krūmų atžalas, bet ir pagyvina kraštovaizdį. Vykdant projektą čia buvo įrengta infrastruktūra, skirta muflonų ganymui bei pritaikyta lankytojams. Lankytojų patogumui buvo pratęstas medinis lentų takas, kurį, beje, pamėgo ir patys muflonai – pavasarį ar rudenį, kai žemė nuo lietaus pažliugusi, jie mielai patys vaikštinėja lankytojams skirtu taku.

Lankytojai Šauklių riedulyne-kadagyne gali lankytis ištisus metus. Ir jie išties gausiai čia lankosi tiek dėl įspūdingo kraštovaizdžio, tiek dėl naujųjų gyventojų – laisvėje gyvenančius muflonus galima išvysti nebent Sardinijos ar Korsikos salose. Tiesa, pamatyti juos ir čia, Šaukliuose, nėra lengva, net jei ilgai lauksi apžvalgos bokštelyje ar prie jiems iškasto tvenkinio – girdyklos: muflonai labai baikštūs.

Miškų valdymo pertvarka bus įgyvendinta tik tariantis su miškininkais 2017.07.13

Šiandien aplinkos ministras Kęstutis Navickas oficialiu raštu kreipėsi į visas 42 VĮ miškų urėdijas dėl valstybinių miškų valdymo pertvarkos. Artimiausiu metu rengiamasi pakviesti visų urėdijų atstovus aptarti pertvarkos eigą ir būsimos valstybės įmonės struktūrą. Iš miškininkų sudarytai darbo grupei pateikus galutinius pasiūlymus, jie bus pristatomi kiekvienos VĮ miškų urėdijos darbuotojams atskirai organizuojamuose susitikimuose. Seimui priėmus Miškų įstatymo pataisas, atsiveria kelias pereiti prie vienos valstybinių miškų įmonės valdymo modelio.

„Urėdijos nebus naikinamos, o palaipsniui pertvarkomos į centralizuotai valdomus ne mažiau kaip 25 regioninius valstybės įmonės padalinius. Kadangi girininkija – smulkiausias, bet labai svarbus miškininkavimo vienetas, po pertvarkos išliks esamas girininkijų skaičius su visais šioje grandyje dirbančiais specialistais: girininkais, eiguliais, medelynų specialistais bei miško darbininkais”, – pažymi aplinkos ministras.

Standartizavus girininko veiklą, jo pavaduotojai ir eiguliai mažiau dirbs su medienos ruoša, jos apskaita ir įvairiais medienos matavimais, o atliks darbus, susijusius su aplinkosauginėmis, ypač gamtotvarkinėmis funkcijomis.

Priminimas privačių miškų savininkams: laikas deklaruoti ir sumokėti mokesčius 2017.07.11

Aplinkos ministerija primena, kad privačių miškų savininkai ir kiti valdytojai iki liepos 15 d. turi apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti privalomuosius 5 proc. atskaitymus iš pajamų už parduotą žaliavinę medieną, paruoštą jų valdomame miške, ir už parduotą jų valdomą nenukirstą mišką. Jeigu per kalendorinį pusmetį privataus miško savininkas negavo tokių pajamų, deklaracijos teikti nereikia.

Žaliavine mediena laikoma miško žemėje nukirstų medžių stiebų mediena, skirta medienos gaminiams ruošti, taip pat iš medžių stiebų pagaminti rąstai, malkinė mediena (neskaldytos malkos), plokščių mediena ir kiti apvaliosios medienos asortimentai, skirti medienos gaminiams ruošti. 

Dėl Generalinės miškų urėdijos Mobiliosios miško kontrolės grupės vykdytų patikrinimų 2016 m. 2017.07.10

Mobilioji miško kontrolės grupė Generalinėje miškų urėdijoje suformuota 2015 m. pradžioje, vykdant Lietuvos Respublikos Specialiųjų tyrimų tarnybos atlikto korupcijos rizikos analizės Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – GMU) veiklos srityse, rekomendacijas. 
2016 metais Mobilioji miško kontrolės grupė vykdė 30 planinių ir neplaninių patikrinimų 23 VĮ miškų urėdijose. Buvo tikrinti medienos ruošos darbai, apvaliosios medienos apskaita ir jos gabenimo dokumentų išrašymas, miško atkūrimo, apsaugos bei tvarkymo darbai, biržių atrėžimas, nenukirsto valstybinio miško pardavimas. Taip pat grupė dalyvavo tarpinstitucinėse patikrinimų akcijose.
Tikrinimų metu nustatyti dažniausiai pasitaikantys pažeidimai: medienos gabenimo važtaraščiai pildomi, pažeidžiant galiojančių teisės aktų reikalavimus (Alytaus, Kupiškio, Dubravos, Šalčininkų, Šilutės,  Tytuvėnų, Nemenčinės, Jonavos, Kaišiadorių miškų urėdijose), neteisingai nustatomi medienos tūriai grupiniu matavimo metodu, medienos tūriai miško sandėliuose neatitinka nurodytų apskaitose (Rietavo, Kretingos miškų urėdijose), parduodant nenukirstą valstybinį mišką ne aukciono būdu neteisingai nustatomas kirstinų medžių tūris bei padaringumas (Biržų, Jonavos, Ignalinos, Radviliškio, Tytuvėnų miškų urėdijose).

Gruzinai mokysis iš lietuvių valdyti miškus 2017.07.04

Praėjusios savaitės pabaigoje Tbilisyje Lietuva ir Gruzija žengė dar vieną žingsnį link glaudesnio bendradarbiavimo, šį kartą – miškų valdymo srityje. 18 mėnesių truksiančiame Europos Sąjungos finansuojamo Dvynių projekto metu ketinama padėti kolegoms Gruzijoje kurti darnaus miškų ūkio principais paremtą miškų valdymo sistemą.

„Miškų ūkio situacija Gruzijoje nėra gera ir tikrai reikalauja pokyčių. Veiksniai, daugiausia susiję su perėjimu iš sovietinės santvarkos į šiandieninę, lėmė tai, kad prieš keliolika metų bemaž dešimtadalis geriausių Gruzijos miškų pagal ilgalaikės nuomos sutartis atiteko įvairioms užsienio kompanijjoms. Pastarosios šiuos miškus naudoja menkai paisydamos šalies interesų. Akivaizdu, kad praeityje priimti sprendimai kenkia šalies ekonomikai ir miškų tvarumui“, – sako oficialioje projekto atidarymo ceremonijoje dalyvavęs Aplinkos viceministras Martynas Norbutas.

Didžiausias miško priešas – su ugnim žaidžiantis žmogus 2017.07.03

„Kas kaltas dėl gaisrų miškuose? Žinoma, žmonės. Tokie, kurių kartais net neatsakingais vadinti nėra kaip“, – atsidūsta Kretingos miškų urėdijai priklausančios Šventosios girininkijos  girininkas Egidijus Japertas, pridūręs, jog tokios miško gaisrų gausos, kaip per pastarąjį mėnesį, jis tiesiog neprisimenantis.

Nuo šių metų gegužės 21-osios Kretingos miškų urėdijoje kilo 21 gaisras, kurio padaryta žala aplinkai įvertinta 66 tūkst. eurų. Šiokia tokia paguoda, kad du, kaip įtariama, su ugnim miškuose „žaidę“ vyriškiai sulaikyti ir privalės atlyginti žalą. Tačiau sumokėtos baudos nepavirs mišku.

Ir nors Kretingos miškų urėdija stiprina su ugnimi kovojančias pajėgas, nuo gegužės vidurio jos miškuose kelis kartus per savaitę rengiami tarpžinybiniai reidai, visa urėdijos teritorija stebima septyniuose bokštuose įrengtomis kameromis, kas devynias minutes apžvelgiančiomis jų matymo lauke esančius plotus ir užfiksuojančiomis net nuo kepsninėje kepamo šašlyko kylantį dūmelį,  vietiniai gyventojai, tik pamatę galimo gaisro požymius, praneša apie nelaimę bendruoju pagalbos telefonu 112, bet kol į mišką einantis žmogus nesuvoks menkiausios žiežirbos pavojaus, ugniagesiai ir miškininkai – deja deja – turės darbo.

Fotogrametrinio metodo naudojimas įgauna pagreitį 2017.07.03

Šių metų birželio 28 d. VĮ Ukmergės miškų urėdijoje vyko pasitarimas, kuriame dalyvavo Generalinės miškų urėdijos ir VĮ miškų urėdijų specialistai, Lietuvos nepriklausomų medienos matuotojų asociacijos ir išmaniosios fotogrametrinio apvaliosios medienos matavimo metodo programos kūrėjų atstovai. 
Dar šių metų gegužės viduryje, vykdydamos Generalinės miškų urėdijos pavedimą, VĮ miškų urėdijos organizavo papildomus fotogrametrinio medienos matavimo metodo mokymus darbuotojams, atsakingiems už apvaliosios medienos matavimą. Mokymų ir praktinių matavimų metu iškilę klausimai bei pasiūlymai buvo pateikti Generalinei miškų urėdijai, o susistemintos pastabos perduotos fotogrametrinio medienos matavimo metodo programos kūrėjams, kurie per savaitę atnaujino sistemą bei patobulino matavimo galimybes. 

Atgal 1 2 3 4 5 ... 8 Kitas