am gmu

Lankytinos vietos

Šauklių riedulynas (kadagynas) - atgaiva kūnui ir sielai

Šauklių riedulynas dar vadinamas kadagynu arba poledynmečio tundros kraštovaizdžio draustiniu. Čia pamatysite kadagių giraitę ir daugybę akmenų. Teigiama, kad nuo 30 centimetrų iki 3 metrų skersmens riedulius čia prieš 12-13 tūkstančių metų atnešė ledynas. Šauklių draustinyje saugomas kraštovaizdis būdingas Lietuvos poledynmečio tundrai. Takelis vingiuoja tarp aukštų, net 6 metrus siekiančių kadagių. Giliau įkvėpę, pajusite sveikatos kvapą, - kadagiai valo orą. Takeliu nupėdinsite iki apžvalgos bokštelio. Pabandykite pamiršti kasdienybę, pasiklausykite tylos, čia nesigirdi jokio technikos triukšmo. Pusiaukelėje pasieksite tvenkinį. Visiškai netoli kranto peri gulbės. Rudenį kadagyne auga daug grybų. Gamtininkai teigia, kad, uždraudus kadagyne ganyti gyvulius, prarastas jo pirminis vaizdas. Suvešėjo žolės, išplito skruzdėlynai, užaugo krūmai.

Už poros šimtų metrų nuo kadagyno, einant tolyn nuo Šauklių, stūkso mitologinis akmuo, kitaip dar vadinamas Šauklio akmeniu. Greta jo rasite kelis dar pagonybės laikus menančius dubenuotuosius akmenis. Tai šventųjų židinių akmenys.
Jeigu kas nors šiais metais dar nebuvo Šauklių riedulyne, niekada nėra vėlu! Sulaukus šiltesnės ar saulės nuskaidrintos dienos, suskubkite ir išsiruoškite į gyvybe ir ramybe alsuojančią gamtą. Įvairiaspalviams medžių lapams nuklojant takus, tarp visžalių kadagių šakelių besislepiančių akmenų apsupty, ne tik pasigrožėsite nuostabiu reginiu, bet ir įkvėpsite šviežio ir gaivaus oro. Juk tokio gryno oro, kaip Šauklių riedulyne – didžiausiame Lietuvos kadagyne (82 ha), šiais laikais, paieškoti reikia!

Ne veltui mūsų protėviai vertino paprastąjį kadagį, juk kadagiai išskiria antibakterines, lakiąsias medžiagas – fitoncidus, kurie sterilizuoja orą, turi gydomųjų savybių. O mėlyni kadagio vaisiai – uogų pavidalo kankorėžėliai, prinokstantys tik antrųjų metų rudenį, naudojami kaip prieskoniai, kosmetikos pramonėje. Kadagiai yra šviesamėgiai, atsparūs šalčiams ir sausroms, tačiau jautrūs užterštam orui. Jie auga lėtai, derėti pradeda maždaug dešimtaisiais metais, o kas ketveri metai keičia savo vainiką.
Tarp išsidraikiusių ir aukštų, net 6 m siekiančių kadagių, neretas gali aptikti ir gražuolį raudonikį, ar prisirinkti šalnų dar nepakąstų bruknių saują. Šios uogos ne tik skanios, bet ir vertingos kaip vaistinė priemonė. Kupstus kartu su bruknėm formuoja ir šiliniai viržiai. Gaila, kad jų žiedynai jau prarado savo vaiskiai rožinę spalvą, bet iš apžvalgos bokštelio apžvelgus riedulyno tolius, reikia tik įsivaizduoti, kokius ryškius, dūzgiančius, gyvybės pilnus kilimus supina šie smulkūs krūmokšniai, o oras prisipildo kvapnaus jų aromato, sumišusio su kadagių, uogų, kerpių ir grybų kvapais.
Apie visa tai ir dar daugiau galima sužinoti keliaujant čia įrengtu pažintiniu pėsčiųjų taku. Prie jo stovintys informaciniai stendai ir rodyklės neleis pasiklysti. O bijantiems sušlapti, pėsčiųjų gamtos tako pabaigoje yra įrengtas ir 300 m medinis lentų takas, pritaikytas ir neįgaliems riedulyno lankytojams. Tako vietą ir kryptį žymi prie kelio esančios rodyklės.
Netrukus, įgyvendinant Life+ projektą („Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose“ Nr. LIFE10 NAT/LT/117) prasidės „Natura 2000“ buveinių apsaugai svarbios teritorijos Šauklių riedulyno tvarkymo darbai, po kurių kraštovaizdį paįvairins ant tarp kadagių kyšančių akmenų šokinėjantys muflonai.
Tyla, svaigus kadagių aromatas ir spalvas vis keičianti gamta – atgaiva kūnui ir sielai. Tad, pavilioti paskutinių šiltesnių saulės spindulių apsilankykite Lietuvos tundroje – Šauklių riedulyne!