am gmu

Istorija

Urėdijos miškai ir jų administravimas iki pirmojo pasaulinio karo

Juozapo Tiškevičiaus žymeklis naudotas medienai ženklinti XIX a. vid. II p.
Carinės Rusijos valdymo metais didžioji dabartinės miškų urėdijos teritorijos dalis įėjo į Kauno gubernijos Telšių apskrities (nuo 1843 m.) sudėtį. Mykolas Gadonas Telšių apskrities aprašyme (1846) pažymėjo, kad tik iš senų padavimų tuomet buvo žinoma apie didžiulius miškus tolimoje praeityje dengusius visą apskritį. Aprašymo metu didesnių miškų buvo rytinėje apskrities dalyje, o pietvakarinė dalis buvo mažiau miškinga. Augant gyventojų skaičiui miškai buvo smarkiai kertami ir, pasak autoriaus, tik neseniai pradėti taupiau naudoti. Kiek vėlesniame (1855) Kauno gubernijos žemės ūkio ir miškininkystės aprašyme, Telšių apskrities vakarinėje dalyje didelių valstybinių miškų nepaminėta. Privačių miškų tarpe paminėtos dydžiu ir medienos kokybe išsiskiriančios grafų Pranciškaus ir Aleksandro Pliaterių, Aleksandro ir Nikolajaus Zubovų, Juozapo Tiškevičiaus, barono Rene (Rönne) girios. Šių girių savininkai rūpestingai jas prižiūrėjo ir taupiai naudojo.
Apie buvusių miško valdų dydžius galima spręsti iš 1889 m. Kauno gubernijos žemės savininkų sąrašų, kuriuose greta naudojamos ir nenaudojamos žemės plotų, nurodyti ir turimi miško plotai. Paminėsime dabartinės urėdijos teritorijoje buvusias didžiausias miško valdas ir jų savininkus. Salantų dvaro savininkui Bogdanui Oginskiui priklausė 1850 deš. miško (1 dešimtinė – 1,0925 ha), Konstantinui Parčevskiui Jokūbavo dvare – 538 deš., Adomui, Gustavui, Steponui ir Teodorai Pliateriams Kūlupėnų ir Sakuočių dvaruose – 231 deš., Konstantinui, Vladimirui ir kt. Pliateriams Šateikių dvare 320 deš., Kartenos dvare – 320 deš., Naujosios Įpilties dvare 831 deš., Senosios Ipilties dvare – 460 dešimtinių. Baronui Eugenijui Rene, Gargždų dvaro savininkui priklausė 170 deš., o Mažučių dvaro savininkui baronui Fridrichui Vilhelmui Rutcenui – 470 deš. miško. Prancūzijos piliečiui Aleksandrui Šuazel de Gufje (Choiseul de Gouffier) priklausė Platelių, Imbarės ir Kepurėnų dvarų miškai, viso 1306 dešimtinės. Grafui Juozapui Tiškevičiui priklausė Kretingos dvaro 833 deš., Peičių 67 deš., Grūšlaukės – 2370 deš., Kašučių ir Darbėnų dvarų 2157 deš. miškų. Barono Štempelio įpėdiniams priklausė Laukžemės dvaras, kuriame buvo 986 deš. naudojamos, 41 deš. nenaudojamos ir 780 deš. miško. 1913 m. šį dvarą nupirko pasitikėjimo pagrindais kun. Konstantino Olšausko, gydytojų Kazimiero Pautieniaus ir Jono Stonkaus, matininko Jono Raupio ir kt. sudaryta bendrovė. Nupirktą dvarą lydėjo ilgam nusitęsę bendrasavininkų nesutarimai. Dvarą netrukus perpirko iš bendrasavininkų J. Stonkus, tačiau kilus karui nespėjo su jais atsiskaityti, pasitraukė į Rusiją.

Apie ūkininkavimą privačiuose miškuose dokumentų surasti nepavyko, tačiau galima tvirtinti, kad miškuose buvo ne vien medžiota, bet ir vedamas reguliuojamas miškų ūkis. Juliaus Kanarsko žiniomis, grafų Tiškevičių miškų administravimui ir miško ūkio darbų organizavimui buvo įsteigta girininkija, dvaro sodyboje pastatytas administracinis – gyvenamasis namas ir ūkiniai pastatai. Tiems pat tikslams Palangos – Šventosios miškuose 1827 m. pastatytas Kalgraužių palivarkas, o kitas palivarkas Vaineikių-Grūšlaukės miškuose XIX a, antroje pusėje dabartiniame Vaineikių Medsėdžių kaime. Reguliuojamo ūkio vedimą patvirtina ir 1927 m. miškotvarkos darbų metu rastas buvęs kvartalinis tinklas.

Šiaurinėje dabartinės urėdijos dalyje buvę valstybiniai miškai priklausė Sedoje įsikūrusiai Telšių (nuo 1913 m. Sedos) girininkijai. Jos miškai, išsidėstę 60 varstų (1 varstas – ilgio iš rytų į vakarus ir 80 varstų pločio iš šiaurės į pietus teritorijoje, buvo apjungti į 4 administracinius-ūkinius vienetus – girias. Giriose buvo nuo 4 iki 40 didesnių ir mažesnių (nuo 5 deš. iki 835 deš.) miškų. Viena iš jų buvo Skuodo giria, kurioje 1896 m. buvo atlikti miškotvarkos, o 1911 m. miškotvarkos revizijos darbai.

Pietinės dabartinės urėdijos miškai priklausė Prūsijai, kurioje žymiai anksčiau pradėtas reguliuojamas miškų ūkis. Paskutiniai miškotvarkos darbai atlikti apie 1912 metus.