am gmu

Istorija

Miškų urėdijos įsteigimas ir jos administravimas 1920-1944 metais

Vykdant žemės reformą valstybinių miškų plotas Kretingos apskrityje žymiai išaugo. Miškų administravimui ir ūkinės veiklos organizavimui reikėjo įsteigti miškų urėdiją ir padalinti miškus į girininkijas. Žemės ūkio ir valstybės turtų ministro įsakymu, Kretingos girininkijos girininkas G. Ranga 1920 m. lapkričio 1 d. buvo paskirtas naujos Kretingos miškų urėdijos II eilės urėdu su 1000 auksinų alga. G. Ranga netoli Kretingos Laumalės kaime turėjo pavyzdingai tvarkomą ūkį ir plytinę, organizacinės veiklos ir valdymo patirties, buvo medžiotojas ir gamtos mylėtojas, bet ne miškininkas specialistas. Urėdija buvo steigiama Kretingos apskrities teritorijoje.

Nusavinant miškus kartu buvo perimta ir miškų administracija – daugelis eigulių ir keletas girininkų, kaip Jonas Dunduras, Adomas Sedleckis, Vincas Šalkauskis, kurie nors neturėjo miškininko išsilavinimo, bet per ilgus darbo miškuose metus buvo sukaupę patirties. Kitų girininkų paieškos užsitęsė. Iš Miškų departamento ataskaitų matyti, kad urėdija pradėjo veiklą 1921 m. sausio 1 d. Jos miškai buvo padalinti į 12 girininkijų: Darbėnų, Endriejavo, Gargždų, Kartenos, Kretingos, Kulių, Mižuikių, Palangos, Reiskių, Salantų, Skuodo ir Veiviržėnų girininkijas. Miškų urėdija ir girininkijos administracinių-gyvenamųjų pastatų neturėjo, tik 32 eiguliai gyveno valdiškuose namuose ir turėjo 46 ūkinius pastatus. Urėdijos būstinė Kretingoje ir girininkijų būstinės buvo nuomojamos.


Miškų urėdas G. Ranga nuo 1921 m. birželio 1 d. iš pareigų pasitraukė, urėdu buvo paskirtas Izaokas Kapcilavičius (dirbo iki 1924 07 01). Urėdija buvo išsidėsčiusi didelėje teritorijoje, daug buvo miškų (1921 m. pabaigoje urėdijos teritorijos plotas sudarė 245,4 tūkst. ha, miškų plotas 42731 ha), todėl jų administravimui palengvinti Miškų departamentas nusprendė urėdiją padalinti į dvi dalis: šiaurinę, pavadintą Skuodo miškų urėdija ir pietinę, kuriai paliktas Kretingos miškų urėdijos pavadinimas. Padalijimą atlikti pavesta nuo 1922 m. sausio 1 d. paskirtam Skuodo miškų urėdui Marijonui Daujotui ir Kretingos miškų urėdui I. Kapcilavičiui. Po padalijimo Kretingos miškų urėdijoje liko Endriejavo, Gargždų, Kartenos, Kretingos, Kulių, Mižuikių, Palangos, Šiemulių (Šimulių) ir Veiviržėnų girininkijos. Skuodo miškų urėdijoje buvo Darbėnų, Grūšlaukės, Įpilties (Impilties), Mosėdžio, Platelių, Skuodo, Šateikių ir Vaineikių girininkijos. Kretingos miškų urėdijos būstinė nuo 1924 m. birželio 1 d. buvo perkelta į buvusios Bajorų muitinės pastatą, o nuo 1925 m. rugsėjo 21 d. grąžinta į Kretingą (tuometinėje Vytauto gatvėje, 46). Skuodo miškų urėdija įsikūrė nuomojamose patalpose Darbėnuose. Kretingos miškų urėdais dirbo Jonas Kaškauskas (laikinai 1924 07 04 – 1924 12 01 ir 1926 03 15 – 1928 11 01) ir Vladas Didzinskas (1924 12 01 – 1926 03 15). Skuodo miškų urėdu M. Daujotas dirbo iki 1927 m. spalio 1 d. ir vėl grįžo nuo 1929 m. rugsėjo 1 d. Laikinai, M. Daujotui dirbant Alytaus aukštesniosios miškų mokyklos dėstytoju, urėdo pareigas ėjo J. Žadeikis (1927 10 01 – 1929 09 01). Kretingos miškų urėdo pavaduotojais dirbo Romanas Glazauskas (1921 01 15 – 1922 08 01), J. Kaškauskas (1922 09 01 – 1926 03 15), Vladas Puškariovas (1927 12 01 – 1928 05 01), Stasys Jodka (1927 08 15 – 1928 05 01). Skuodo miškų urėdo pavaduotojais dirbo A. Sedleckis (1922 06 01 – 1926 01 01), Mikas Lukijanovas (1926 01 01 – 1926 03 20), Adolfas Zubavičius (1926 04 20 – 1926 06 10), J. Žadeikis (1927 01 01 – 1927 10 01), Juozas Skaisgiris (1927 10 01 – 1928 05 01), Lionginas Ivanauskas (1928 09 20 – 1929 11 04) ir Pranas Brazdeikis (1929 12 01 – 1930 01 01).

1928 m. lapkričio 1 d. padarytas naujas Kretingos ir Skuodo miškų urėdijų administracinis pertvarkymas. Kretingos miškų urėdijos Endriejavo ir Veiviržėnų girininkijos perduotos Rietavo miškų urėdijai. Gargždų, Kartenos, Kulių, Mižuikių ir Šiemulių girininkijos perduotos Plungės miškų urėdijai, o Palangos ir Kretingos girininkijos Skuodo miškų urėdijai. Skuodo miškų urėdijos Mosėdžio girininkija panaikinta, o Platelių ir Šateikių girininkijos perduotos Plungės miškų urėdijai. Kretingos miškų urėdijos neliko, liko Skuodo miškų urėdija su Darbėnų, Grūšlaukės, Įpilties, Kretingos, Palangos, Skuodo ir Vaineikių girininkijomis.

Nuo 1930 m. sausio 1 d. Skuodo miškų urėdija pavadinta Kretingos miškų urėdija ir iš Darbėnų, Kretingos ir Palangos girininkijų miškų dalies įsteigta Šventosios girininkija. 1932 m. urėdija įsikūrė naujai pastatytame pastate Kretingoje, Žemaitės alėjoje. 1938 m. liepos 1 d. įsteigta Aukštkalvių (Aukštakalvių) girininkija. Daugiau administracinių pertvarkymų iki 1945 m. pavasario nebuvo. Kretingos miškų urėdu iki 1940 m. rugpjūčio 1 d. dirbo M. Daujotas, po to Stasys Žižniauskas (1940 08 01 – 1940 09 16) ir Telesforas Grikinas (1940 09 16 – 1944 06). Urėdo pavaduotojais buvo P. Brazdeikis (1930 01 01 – 1940 08 01) nuo 1940 05 01 kartu ir Darbėnų girininkas), Palangos girininkas Valerijonas Lapėnas (1940 09 01 – 1941 06 14, ištremtas į Sibirą), Eduardas Velavičius (1943 m.) ir Julius Šilgalis (iki 1944 06). Pateikiame ir apžvelgtame laikotarpyje dirbusių girininkų sąrašą, neišskirdami Kretingos ar Skuodo miškų urėdijoms girininkijos priklausė. Sąrašas nepilnas, nes dalies įsakymų apie paskyrimus surasti nepavyko.

Auštkalvių girininkijoje dirbo girininkai Motiejus Strumskis (1938 – 1939) ir Jurgis Stonis (1939 – 1944).

Darbėnų girininkijoje J. Dunduras (1920 – 1928), Edmundas Palekauskas (1928–1929), Juozas Jarašiūnas (1929 – 1935), Jonas Kaušinis (1935 – 1940), P. Brazdeikis (1940), Mikas Žilinskas (1940 – 1942) ir Benediktas Aponavičius (iki 1944).

Endriejavo girininkijoje dirbo Vladas Biknevičius (1921 – 1922), Zenonas Niunevičius (1922 – 1926), Leonas Rudaitis (1927 – 1928) ir Vincas Dabrila (1928).

Gargždų girininkijoje dirbo Stasys Daknevičius (1921 – 1927), Juozas Zakarčiukas (1927 – 1928). ir Z. Niunevičius (1928).

Grūšlaukės girininkijoje dirbo Pranas Bakšys (1922 – 1924), Evaldas Dornas (1924–1926), Petras Paučera (1926 – 1929) ir Augustinas Mažeika (1929 – 1944).

Įpilties girininku dirbo Mikas Raudonis (1922 – 1924), Kazys Ambrozaitis (1924 – 1925), Viktoras Kalenda (1925 – 1927), Stasys Narbutas (1927 – 1928), Ipolitas Kazlauskas (1928), P. Brazdeikis (1928 – 1929), Antanas Virketis (1929 – 1939), Stasys Žukas (1940 – 1944).

Kartenos girininkijoje dirbo P. Paučera (1923 – 1924), Eduardas Brakauskas (1925-1927), Valteris Užpurvis (1928).

Kretingos girininkijos pirmasis girininkas buvo G. Ranga (iki 1920 11 01), kiti žinomi girininkai Germanas Valteris (1923 – 1925). Teodoras Lapkauskas (1925 – 1933), J. Stonis (1933 – 1939), M. Strumskis (1939 – 1944).

Trumpai veikusios Reiskių, o po to Kulių girininkijos girininku buvo Antanas Mackevičius (1921 – 1922), T. Lapkauskas (1923 – 1925), Edmundas Šeferis (1925), M. Raudonis (1925 – 1926), Liudas Janulevičius (1926 – 1928), S. Narbutas (1928).

Mižuikių girininkijoje dirbo J. Burba (1922 – 1928).

Mosėdžio girininkijoje dirbo Pranas Bakšys (1924 – 1928).

Palangos girininkijos girininkais dirbo Juozas Beržanskis (1921 – 1922), Karolis Jurėla (1922 – 1924), Pranas Galkauskas (1924 – 1925), A. Virketis (1923 – 1925), P. Brazdeikis (1929), Stasys Prušinskis (1929 – 1930), Rapolas Ugintas (1930 – 1931), Jonas Gražulis (1931 – 1934), J. Kaušinis (1934 – 1936), V. Lapėnas (1936 – 1941), P. Brazdeikis 1941-1944).

Platelių girininkijoje dirbo A. Sedleckis (1920 – 1922), V. Šalkauskis (1922 – 1926), Juozas Laučka (1926 – 1927) ir J. Jarašiūnas (1927 – 1928).

Salantų girininkija veikė trumpai, apie jos girininkus nesuradome žinių.

Skuodo girininkijoje dirbo Polikarpas Kripkauskas (1921), Viktoras Kolenda (1921 – 1925), A. Sedleckis (1926), Vladas Džiugelis (1926 – 1935), Jokūbas Yčas (1935 – 1944) ir Petras Sabaliauskas (1944).

Šateikių girininkijos girininkais dirbo Jonas Beržanskis (1922), Fabijonas Kungis (1922 – 1925), Česlovas Spiridavičius (1925 – 1927) ir Justinas Rasiukevičius (1927 – 1928).

Šiemulių girininkijoje dirbo girininkai Jonas Butikas (1922 – 1924), Kasparas Palubinskas (1924 – 1925), Leonas Rudaitis (1926), Z. Niunevičius (1926 – 1928), Juozas Zakarčiukas (1928).

Šventosios girininkijos girininkai – S. Prušinskis (1930 – 1934), J. Kiaušas (1934 – 1935), J. Jarašiūnas (1935 – 1944).

Pirmuoju Vaineikių girininkijos girininku nuo 1920 m. lapkričio 11 d. buvo V. Šalkauskis, vėliau A. Sedleckis (1926 – 1928), Domas Kučinskas (1928 – 1929), Kazys Šimaitis (1930 – 1933), E. Dornas (1933 – 1940), Jonas Kotavičius (1940 – 1944).

Veiviržėnų girininkijos girininku iki perdavimo Rietavo miškų urėdijai (1928 11 01) buvo Vladas Biknevičius.

Tarpukario metais Klaipėdos krašto teritorijoje buvusi dabartinės urėdijos miškų dalis priklausė Klaipėdos krašto Kliošių vyr. girininkijai. Be Šernų girininkijos į jos sudėtį įėjo Ažpurvių, Begėdžių, Blymacių, Lūžijos ir Stariškės girininkijos, Dauparų ir Svencelės durpynų meistrijos bei Butkų ir Dauparų pelkės eiguvos. Bendras vyr. girininkijos plotas buvo apie 6000 ha, įskaitant apie 2000 ha pelkių. Dabartinė Šernų girininkijos būstinė yra senajame girininkijos pastate. Girininkais dirbo Schmidt (1886), Schucz (1897), Paul Sprenger (1903-1911), Rosenthal (1915), Gustav Neuber (1923-1936), Werner Riede (1937-1941), Hans Jopp (1941-1945).