am gmu

Istorija

Miškų administravimas ūkio intensyvinimo metais (1950-2010)

Nuo 1950 01 01 iš Klaipėdos miškų ūkio buvo sudaryti du miškų ūkiai – Kretingos ir Šilutės. Kretingos miškų ūkiui priskirtos Darbėnų, Girulių, Grūšlaukės, Juodkrantės, Kartenos, Kretingos, Kulių ir Palangos girininkijos. 1951 m. atlikus Lietuvos teritorijos administracinio padalinimo pertvarkymą, buvo atliktas ir miškų ūkių bei girininkijų administracinis pertvarkymas. Kretingos miškų ūkyje sudarytos Darbėnų, Juodkrantės, Klaipėdos, Kretingos, Palangos, Salantų, Skuodo ir Vėžaičių girininkijos. Bendras ūkio plotas sudarė 45850 ha.

 

Nuo 1956 01 10 Juodkrantės girininkija iš Kretingos miškų ūkio išjungta ir pertvarkyta į Neringos miškų ūkį. 1958 01 01 atkurta Grūšlaukės girininkija ir įsteigta Vaineikių girininkija. Salantų girininkija nuo 1958 04 12 perduota Plungės miškų ūkiui. 1959 01 01 panaikinta Kretingos girininkija, atkurtos Kartenos ir Šventosios girininkijos. Nuo 1960 01 01 buvo įsteigtos Mikoliškių ir Šernų girininkijos, o nuo 1961 01 01 įsteigtos Jokūbavo, Kūlupėnų ir Lenkimų girininkijos. Miškų ūkio plotas sudarė 33831 ha, girininkijų skaičius padidėjo iki 14 ir ilgesniam laikui stabilizavosi.

Padidėjus medienos išvežimo apimčiai nuo 1967 02 01 Kretingos miškų ūkis pavadintas miško pramonės ūkiu. 1973 02 01 buvo įsteigtas Kretingos miško įmonių susivienijimas, kurį sudarė Kretingos (pagrindinė įmonė) ir Rietavo miško pramonės bei Plungės ir Neringos miškų ūkiai. Pastarasis ūkis 1976 07 01 buvo reorganizuotas į Valstybinį Kuršių nerijos miško parką. 1978 02 01 susivienijimo pavadinimas pakeistas į Kretingos miškų ūkio gamybinį susivienijimą. 1981 07 01 susivienijimas buvo reorganizuotas, išjungtas Valstybinis Kuršių nerijos miško parkas, o prijungtas Telšių miškų ūkis. Susivienijimas išsilaikė iki 1989 metų. Pirmiausia atsiskyrė Telšių, o nuo 1990 01 01 Plungės ir Rietavo miškų ūkiai. Nuo 1991 01 01 miškų ir miško pramonės ūkiams buvo grąžintas miškų urėdijos pavadinimas.

Kretingos miškų ūkio direktoriumi buvo K. Gliožeris (1950 01 01 – 1955 02 01). Daugiau kaip tris dešimtmečius miškų ūkio, vėliau miško pramonės ūkio, susivienijimo direktoriumi ir miškų urėdu, dirbo Antanas Milkus (1955 02 01 – 1991 10 01). Jo vadovavimo metais pastatytas ūkio administracinis pastatas, mokymo-informacinis centras, medelyno, keleto girininkijų administraciniai pastatai, įvairūs ūkiniai pastatai ir kt. Nuo 1991 10 01 miškų urėdijai vadovauja buvęs ilgametis vyr. miškininkas, vėliau vyriausias inžinierius, urėdas Antanas Baranauskas.

Įsteigus Kretingos miškų ūkį 1950 m., pradžioje keletą mėnesių vyresniuoju miškininku dirbo Pranciškus Vainutis. Vėliau vyriausiais miškininkais dirbo Juozas Paulauskas (1952 01 01 – 1958 05 11), Stanislovas Stonys (1958 06 01 – 1964), A. Baranauskas (1964 07 10 – 1971 12 14) ir Vytautas Bružas (1972 03 20 – 1975 12 01). Vyriausiu miškininku, po to urėdo pavaduotoju miškininkystei dirbo Jonas Juodis (1975 12 01 – 2000 01 03), jį pakeitė Sigitas Kupšys.

Nutraukus buvusių karinių girininkijų veiklą, urėdijai buvo perduota Klaipėdos karinė girininkija, kurios vietoje nuo 1992 11 11 įsteigta Pamario girininkija (girininkas Aleksiejus Kreišmonas). Nuo 2005 02 01 girininkija panaikinta, miškai priskirti Šernų girininkijai. Stambinant girininkijas, nuo 1988 05 01 Kūlupėnų girininkija prijungta prie Darbėnų girininkijos, 1990 01 01 buvo atkurta ir vėl nuo 2006 02 01 panaikinta. Joje dirbo girininkai Saulius Gaigalas (1961-1965), Valentina Kumponienė (1966-1972), Vytautas Mickus (1972-1973), Skirmuntas Maštaras (1974-1988, 1990-2006).

Kartenos girininkija buvo prijungta prie Mikoliškių girininkijos, o nuo 1990 01 01 vėl atkurta. Nuo 2006 02 01 panaikinta Jokūbavo girininkija, kurioje girininkavo Leonas Paukštys (1961-1963), Leonas Kalvelis (1963-1972), Antanas Kataržis (1972-2005) ir Albinas Gudirgis (2005-2006). Miškai buvo priskirti Klaipėdos ir Mikoliškių girininkijoms.

Kretingos miškų urėdijoje liko 12 girininkijų.