am gmu

Istorija

Miškai vokiečių okupacijos metais (1915-1918)

Vokiečių kariuomenė 1915 m. okupavusi Lietuvą pertvarkė administracinį paskirstymą ir miškų valdymą. Naujai sudarytų Kretingos, Sedos, Telšių ir Vėžaičių apskričių valstybinių ir be šeimininkų likusių privačių miškų valdymas buvo pavestas Telšių karinei miškų inspekcijai (valdybai), kurios viršininku buvo hauptmanas Luther. Apskrityse inspekcijai buvo pavaldūs 1-2 vokiečių miškininkai, kurie turėjo padėjėjus vokiečių karius arba civilius asmenis. Pasiliko savo vietose dalis senųjų eigulių. Dabartinės urėdijos miškų dauguma pateko į Kretingos ir Vėžaičių apskritis.

1916 m. Kretingos apskrityje buvo 1350 ha, Vėžaičių – 1070 ha, Sedos – 11590 ha ir Telšių apskrityje 9370 ha valstybinių miškų. Kaip pažymėjo užrašuose Skuodo klebonas Pranciškus Žadeikis (jo jaunesnysis brolis Jonas Žadeikis vėliau buvo Skuodo miškų urėdu), 1915-1916 m. miškų administracija pradžioje miško medžiagą pardavinėjo „tik vietiniams reikalams“,tačiau netrukus padėtis pasikeitė. Miško pirkliai gavo leidimus kirsti prieškaryje užpirktus dvarininkų miškus. Siekiant aprūpinti kariuomenę ir Vokietijos pramonę miško medžiaga buvo smarkiai kertami ir kiti miškai. Miškų kirtimą palengvino 1915 m. spalio 1 d. baigtas statyti ir perduotas eksploatacijai Bajorų – Priekulės (Latvija) geležinkelis, nuo kurio iš Darbėnų ir Skuodo stočių buvo nutiesti siaurieji geležinkeliai į tolimesnius Lietuvos ir Latvijos miškus. Kun. P. Žadeikis rašė, kad apie Skuodą labiausiai nuo miškų kirtimo nukentėjo Miesto medės, Norvydžių (Narvydo) ir Klauseikių miškai, ypač 1917 m., kai buvo „begalo šalta žiema ir puikus žiemos kelias“ Tuomet „eilių eilės vežimų su drūčiausiais sienojais“ važiavo į geležinkelio stotis. Žinoma, kad tuomet labiausiai nukentėjo be savininkų likę dvarai ir jų miškai. Taip atsitiko ir Laukžemės dvare, kurio savininkas J. Stončius buvo pasitraukęs į Rusiją. Kaip vėliau rašė buvęs Mižuikių girininkas Julijonas Burba, nuo „Darbėnų stoties iki Pajūrio vokiečiai pravedė siaurąjį geležinkeliuką į miškus. Laukžemėje (...) malūne įrengė didelę lentpjovę. Tenai buvo tokie pušynai, kad pro pušų viršūnių vainikus nebuvo galima saulės matyti. Dabar paliko pajuodusių kelmynų plotai“. Apskaičiuota, kad vokiečių okupacijos metais Kretingos miškų urėdijoje plynais kirtimais iškirsta 500 ha miškų, o rinktinai kirsta 717 ha plote. Iš viso iškirsta 149787 m3 spygliuočių. 1250 m3 kietųjų lapuočių ir 49133 m3 minkštųjų lapuočių medienos. Bendras iškirstos medienos kiekis sudarė 200170 m3.