LtIEn
kretingos-misku-uredija

       

Svetainės medis  Klauskite Pagalba neįgaliems VĮ Kretingos miškų urėdija
 
 

 

Įrašykite simbolius*:
Patvirtinimas

 

 

 

 

 

    

 

Urėdijos naujienos
Filmų apie gamtą kūrėjams – gera žinia

Tradicinis filmų apie gamtą konkursas Petro Abukevičiaus premijai pratęsiamas dar mėnesiu – iki spalio 31 d. Taip nuspręsta, kad savo darbus suspėtų pateikti kuo daugiau autorių. Konkurse gali dalyvauti tik per pastaruosius trejus kalendorinius metus sukurti filmai.
Kita gera žinia filmų apie gamtą kūrėjams – gerokai padidintas konkurso prizinis fondas. Dabar jį sudaro 5 tūkst. eurų.
Pretendentus konkursui gali siūlyti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pasiūlymai teikiami LRT televizijai (S. Konarskio 49). Kartu reikia pateikti filmo anotaciją, kūrybinės grupės narių sąrašą ir dvi filmo kopijas DVD formatu. Video ar kino filmo trukmė – ne mažiau kaip 10 minučių. Filmuojant turi būti laikomasi bioetikos reikalavimų. Jeigu filmuojami saugomi gyvūnai jų veisimosi vietose, prie lizdų, tam reikia gauti Aplinkos apsaugos agentūros leidimą.

img   Plačiau
Valstybinė įmonė turi dirbti valstybei

Nuo rugpjūčio pabaigos VĮ Kretingos miškų urėdijai pradėjo vadovauti 36 metų Arūnas Samoška. 2004 m. ASU jis įgijo miškininkystės magistro laipsnį ir pradėjo dirbti VĮ Kretingos miškų urėdijoje. A. Samošką kalbino žurnalo "Miškai" žurnalistė Kristina Kaunaitė trečią jo darbo dieną.

 

- Ar sunkus buvo konkursas?

- Tikrai sunkus. Buvome šeši pretendentai ir,kad ir kaip būtų keista, visi šeši sėkmingai įveikėme konkurso pirmąją dalį. Turbūt tai buvo vienas iš daugiausia pretendentų sulaukusių urėdų konkursų.

- Kuo ypatinga Kretingos miškų urėdija, kad toks susidomėjimas?

- Manau, tam įtakos turėjo tai, kad urėdija didelė ir dirba pelningai. Jos patrauklumą sustiprina ir tai, kad šiai urėdijai priklauso visas pajūris bei unikalus Lietuvos kampelis – Kuršių nerija.

- Pačiam urėdijos plotai, ko gero, iš visų pretendentų geriausiai pažįstami?

- Gal ne kiekvienas kampelis, bet teritorija gerai pažįstama. Prieš laimėdamas miškų urėdo konkursą šešerius metus dirbau šios urėdijos Šernų girininkijos girininku. Anksčiau taip pat šešerius metus dirbau toje pačioje urėdijoje Lenkimų girininko pavaduotoju.

img   Plačiau
Biologinei įvairovei ypač vertingų atvirų buveinių atkūrimas ir išsaugojimas Kuršių nerijoje

Kuršių nerijos istorija kupina prieštaravimų - neatsakinga žmogaus veikla išprovokavo ekologinę katastrofą, kopų perpustymą, naujo kraštovaizdžio formavimąsi ir miškų sunykimą. Vėliau siekiant sustabdyti smėlio pustymą, nemaži nerijos plotai buvo apsodinti mišku.

Šiuolaikinis naujai susiformavęs Kuršių nerijos kraštovaizdis – vienas iš ypatingiausių Baltijos regione ir istoriškai siejamas su atviromis erdvėmis: pilkosiomis ir baltosiomis kopomis, palvinėmis pievomis. Kuršių nerijos ekosistemų unikalumas yra susijęs būtent su atviromis pajūrio smėlynų buveinėmis, kurios yra labai vertingos dėl unikalios biologinės įvairovės. Baltųjų kopų buveinėse auga Rytų Baltijos pajūrio endeminiai augalai: baltijinė linažolė, baltijinis pūtelis, baltijinė stoklė, pajūrinė našlaitė. Pilkosiose kopose peri dirvoninis kalviukas. Baltijinė linažolė bei dirvoninis kalviukas yra europiniu mastu saugomos rūšys. Jų išlikimui būtina išsaugoti baltąsias ir pilkąsias kopas.

Pastaruoju metu nerijos miškingumas siekia apie 70 procentų. Vykstant savaiminio apaugimo procesui (medžiais ir krūmais), nyksta smėlynų ekosistemos su kuriomis yra susijusios Lietuvos ir Europos mastu retos bei saugomos augalų ir gyvūnų rūšys. Kuršių nerijos kopos ir palvinės pievos vertingos ne tik išskirtine biologine įvairove. Atvirų erdvių dėka formuojamas raiškesnis kraštovaizdis, kuris tampa patrauklesniu pažintiniam-gamtiniam turizmui. Siekiant išsaugoti vertingas pajūrio smėlynų buveines su išskirtine biologine įvairove, būtinos tęstinio pobūdžio gamtotvarkos veiklos.

img   Plačiau
Miškų urėdijos skelbia akciją "Elnių vestuvių serenados"

Miškininkai norėtų su visais pasidalinti nuostabiu jausmu ir palaima ausims, kada miškai aidi nuo tauriųjų elnių baubimo. Elnių ruja - gamtos šventė, šių taurių žvėrių grožio ir jėgos kulminacija. Taurieji žvėrys rujoja nuo rugpjūčio vidurio iki lapkričio, bet karščiausios aistros verda rugsėjį. Tokiu metu elniai paprastai būna ne tokie atsargūs ir apie savo teritorijas patinai skelbia širdį veriančiu riaumojimu. Taurieji elniai, ypatingi žvėrys, dėl savo haremo kovodami ne visada sisiremia ragais. Daugeliu atveju elniai savo priešininkus įveikia balsu - tikrai pajėgus, stiprus elnias mauroja labai storu, dusliu balsu, o tai daro įspūdį plonai spiegiantiems jaunikliams patinams.

Taigi, miškininkai kviečia pabūti tyliais elnių vestuvių girioje klausytojais ir paskyrė du rugsėjo vakarus, kada nuveš norinčiuosius paklausyti "Elnių vestuvių serenadų". VĮ Kretingos miškų urėdijos PMP vienete elnių serenadų klausymas vyktų 09.15 ir 09.21 nuo 17 val. iki sutemstant. Norintys klausyti elnių registruojasi tel. 8 682 53518 arba el.p. lenkimai@kretmu.lt . Atsakingas asmuo - Lenkimų girininkijos girininkas Viktoras Kalvaitis. Vieta rinktis - Lenkimų gyvenvietė, Skuodo rajonas arba derinama su atsakingu asmeniu.

Naujo priešgaisrinio miško kelio statyba finansuojama ES lėšomis

VĮ Kretingos miškų urėdija pradeda naujo priešgaisrinio miško kelio statybą ties Preilos gyvenviete per įpatingai degius kalninės pušies medynus. Kelias bus nutiestas per 145 ha kalninės pušies medynų masyvą, kuris vasaros metu išdžiūvus smėliui yra praktiškai neivažiuojamas jokiai ratinei technikai. Kalninės pušies medynai šioje teritorijoje yra pasodinti prieš 120-130 metų ir šiuo metu yra pasiekę savo gamtinę brandą. Yra prasidėjusi šių medynų natūrali degradacija ir jie palaipsniui džiūsta. Todėl čia kaupiasi dideli ypatingai degios biomasės kiekiai. Pats kalninės pušies masyvas savo rytiniu pakraščiu remiasi į Preilos gyvenvietę, todėl kilus gaisrui iškiltu reali grėsmė pačiai gyvenvietei, jos gyventojams ir turtui. Kad taptų įmanoma gesinti šiame kalninės pušies masyve, galinčiuis kilti miško gaisrus, bus tiesiamas šis priešgaisrinis kelias.

Oficialiai patvirtinta: nacionaliniame miškasodyje pasiektas naujas Lietuvos rekordas!

Š. m. balandžio 16 d. Lietuvoje startavo nacionalinis miškasodis. Šios Aplinkos ministerijos inicijuotos visuotinės talkos metu vos per vieną dieną buvo pasodinta beveik pusė milijono medelių. Medžiai buvo sodinami visoje šalyje – 42 miškų urėdijose.

Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ šiandien oficialiai patvirtino, kad 2016 m. balandžio 16 d. nacionaliniame miškasodyje buvo pasodintas iki šiol didžiausias miškų plotas – 80,53 ha. Prie šios iniciatyvos tądien prisijungė ir miškininkams talkino visi norintys šalies gyventojai, bendruomenės, organizacijos, įmonės ir kt. Jų iš viso suskaičiuota daugiau kaip 4 tūkst. Gerai paplušėję talkininkai teigė, kad pirmasis visuotinis miškasodis jiems buvo šventė ir atgaiva, jis paliko daug gerų įspūdžių apie mišką ir miškininkus.

 

img   Plačiau
Numatomi remontuoti keliai Kretingos miškų urėdijoje Numatomi remontuoti keliai Kretingos miškų urėdijoje
Pirmą kartą bus renkamas Lietuvos metų medisPirmą kartą bus renkamas Lietuvos metų medis
Tarptautinė miškininkystės paroda – po atviru dangumTarptautinė miškininkystės paroda – po atviru dangum
VĮ Kretingos miškų urėdijos viešo konkurso skelbimas dėl valstybės turto nuomosVĮ Kretingos miškų urėdijos viešo konkurso skelbimas dėl valstybės turto nuomos
Numatomi remontuoti keliai Kretingos miškų urėdijoje Numatomi remontuoti keliai Kretingos miškų urėdijoje 2015.12.31
Nacionalinis miškasodis Kretingos miškų urėdijojeNacionalinis miškasodis Kretingos miškų urėdijoje
SkelbimasSkelbimas
Medelyne parduodami sodmenysMedelyne parduodami sodmenys
Kuršių nerijoje – miško gaisro imitacijaKuršių nerijoje – miško gaisro imitacija
Miestas tuoj pakvips miškuMiestas tuoj pakvips mišku 2015.11.30
Kalėdų karalienė – jau Rotušės aikštėjeKalėdų karalienė – jau Rotušės aikštėje 2015.11.30
Daug išlaidų ir jokių pajamųDaug išlaidų ir jokių pajamų 2015.11.26
AukcionasAukcionas 2015.11.17
Per medžioklės sezoną leista sumedžioti 60 vilkųPer medžioklės sezoną leista sumedžioti 60 vilkų 2015.10.14
Lietuvos jaunieji miško bičiuliai – tarptautinio konkurso prizininkaiLietuvos jaunieji miško bičiuliai – tarptautinio konkurso prizininkai 2015.09.30
Priminimas grybautojams: į mišką – laikantis taisykliųPriminimas grybautojams: į mišką – laikantis taisyklių 2015.09.24
Miškininko dienaMiškininko diena 2015.09.18
Prasidėjo respublikinė miškų urėdijų medelynų apžiūraPrasidėjo respublikinė miškų urėdijų medelynų apžiūra 2015.09.02
Kirtimai Kuršių nerijoje – gamtos ir kraštovaizdžio labuiKirtimai Kuršių nerijoje – gamtos ir kraštovaizdžio labui 2015.08.28
SkelbimasSkelbimas 2015.07.20

 

 
   
 
tarp
Rekvizitai

VĮ Kretingos miškų urėdija      

Savanorių g. 27 , LT-97111 Kretinga

tel./faks. (8 445) 51 173 
el. paštas info@kretmu.lt

Duomenys apie VĮ Kretingos miškų urėdiją
kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Kodas 164298560

PVM kodas 642985610
Reg. Nr. VĮ 98-106, Kretingos savivaldybėje

A.S. LT657044060000733509
AB SEB bankas, banko kodas 70440
SWIFT CBVILT2X

tarp
Naujienų prenumerata
tarp  
tarp  
 
© VĮ Kretingos miškų urėdija | Pagrindinė svetainės versija pritaikyta naudotis neįgaliesiems Interneto svetainių kūrimas Interneto svetainių kūrimas optimizavimas seo paslaugos web design